Liudas Mažylis: „Europos sprendimai dėl Ukrainos lemia ir Lietuvos saugumą“
Europos Sąjungos sprendimai dažnai atrodo tolimi, tačiau jų poveikis Lietuvoje jaučiamas kasdien. Nuo paramos Ukrainai iki didelių infrastruktūros projektų ar prekybos susitarimų – visa tai formuojama Briuselyje ir Strasbūre. Kaip šie procesai atrodo iš vidaus, pasakoja Europos Parlamento narys Liudas Mažylis.
Kalbėdamas apie pastaruoju metu svarbiausius Europos Parlamento sprendimus europarlamentaras pirmiausia išskiria paramą Ukrainai. Pasak jo, ši tema ir toliau išlieka vienu svarbiausių Europos darbotvarkės klausimų.
„Pastarojoj sesijoj vėl priimtas sprendimas ir dėl finansavimo, ir dėl visokeriopos kitokios paramos. Turint omeny, kad bendra užsienio ir saugumo politika sutartyse tarp 27 valstybių apibrėžta gana aptakiai, vis dėlto Europos Parlamentas ir kitos institucijos aiškiai įvardija, kad tai yra karas prieš mus ir telkiamos jėgos bei resursai jam atsispirti. Jau dvidešimtas sankcijų paketas yra pakeliui. Tai yra tie geri dalykai“, – sako L. Mažylis.
Vis dėlto, pasak jo, bendri sprendimai ne visada priimami lengvai. Europos Sąjungoje esama valstybių, kurios stengiasi stabdyti ar vilkinti svarbius sprendimus.
„Mes turim blokuoti bandančias valstybes, kurios tai daro pakankamai įkyriais metodais, priešiškais ir kenksmingais būdais. Europos Parlamente to gal ir mažiau jaučiam, bet tai labai pasireiškia ES Ministrų Taryboje. Be to, vien priimti sankcijų paketus neužtenka. Reikia užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, kad sankcijos nebūtų apeinamos“, – kalba europarlamentaras.
Taigi svarbiausi Europos Parlamento sprendimai ir toliau tiesiogiai siejasi su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje. Kartu tai ir viena jautriausių temų, kuriai nuolat daromas spaudimas iš Rusijos įtakos sferoje esančių ES valstybių. Nepaisant to, sankcijos Rusijai nuolat griežtinamos, o parama Ukrainai stiprinama.
Kalbėdamas apie kitus Europos Sąjungos projektus, L. Mažylis atkreipia dėmesį į komunikacijos problemas. Anot jo, būtent jos neretai sukelia visuomenėje abejonių ar gandų, pavyzdžiui, kalbant apie „Rail Baltica“.
„Niekam tai nėra naudinga. Man atrodo, kad tai tiesiog komunikacinis nenuoseklumas. Aš pats kiek įmanoma gilinuosi į visą „Rail Baltica“ projektą. Ten kažko ypač optimistinio gal ir nėra, bet reikėtų dar griežčiau telktis, geriau koordinuoti visų valstybių ministerijų darbą ir nuolat visuomenei aiškinti projekto naudą“, – sako jis.
Artėjant Kovo 11-ajai europarlamentaras kalba ir apie Lietuvos kelią per pastaruosius dešimtmečius. Jo teigimu, šalies istorija rodo, kad kritiniais momentais lietuviai sugeba susitelkti.
„Dėka to, kad sudėtingas buvo Lietuvos valstybės likimas, mes tai atgaudavom tą nepriklausomybę, tai mes jos vėl netekdavom, tai mes aišku susitelkiam visada, kada yra nepriklausomybės kovos ir kada tauta jaučia, kad čia yra kritiniai laikotarpiai, kritinės aplinkybės ir galima pasiekti, tiesiog reikia laikytis kartu“, – sako L. Mažylis.
Pasak jo, tokios datos kaip Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji ne tik primena istoriją, bet ir padeda visuomenei susitelkti.
„Šitos datos, kaip ir 1990-ųjų Kovo 11-oji, jos, netgi kiekvienas jų paminėjimas, mus sutelkia ir sakykim šių metų Vasario 16-osios šventė tam pačiam mano gimtajam Kaune ji buvo išradinga. Mes aišku visada esame skolingi Vasario 16-osios akto signatarams kaip asmenybėms <…> Na, Kovo 11-oji mūsų kartai, mes dar gerai atsimenam, bet jau irgi tampa istorija jaunajai kartai. Bet šitos dvi datos, kaip tik dabar tam tarpušventy esam, manau, kad jos ir svarbios, ir sutelkia, ir telks mus visados“, – kalba europarlamentaras.
Užsakovas: Europos Liaudies partijos frakcija Europos Parlamente, Europos Parlamento narys Liudas Mažylis. Daugiau informacijos rasite: politinės reklamos SKAIDRUMO PRANEŠIME https://fm99.lt/politines-reklamos-liudas-mazylis-europos-sprendimai-del-ukrainos-lemia-ir-lietuvos-sauguma-skaidrumo-pranesimas/
