0%

Arūno Limanto savaitės komentaras


Šiandien jau nebesužinosime, ką apie Šiaulių Kaštonų alėjos medžius – kirsti juos ar palikti – mano pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Šiaulių miesto meras Kazimieras Šavinis. Praėjusią savaitę išlydėjo Šiauliai savo garbės pilietį į paskutinę kelionę. Į Utenos rajoną, kur savo tėviškėje, šalia savo artimųjų, atgulė Kazimieras Šavinis amžinojo polilsio.

Kaštonai, kuriuos ketinama kirsti, ir pirmasis Šiaulių miesto meras, kurį pakirto sunki liga. Simboliška. Gal todėl, kad pats buvo kaip medis. Kaip vienas gražiausių Šiaulių miesto medžių, po kurio šakomis buvo galima rasti ramybę, pasislėpti nuo kepinančios saulės ar negailestingos audros.

Inteligencijos nesuvaidinsi. Arba ji yra, arba jos nėra. Nei kuklumo, nei proto taip pat nesuvaidinsi. Toks buvo Kazimieras Šavinis – inteligentas inžinierius, ilgus metus dirbęs kelininku, projektavęs ir tiesęs gatves, kelius. Dirbęs ir meru, ir vicemeru, ir viceministru, ir Seimo nariu. Ir jokio turto neužgyvenęs. Noriu aiškiai visiems piktiems liežuviams pakartoti – Kazimieras Šavinis buvo sąžiningas žmogus.

„Gob­šu­mas ir savanaudiškumas mus la­biau­siai žu­do“, – sakydavo Kazimieras Šavinis.

Šiauliai neteko asmenybės. Žmogaus, kuris per 1991-ųjų sausio įvykius padarė viską, kad Šiauliuose nebūtų pralietas šiauliečių kraujas, kad sovietų kareiviai nepultų beginklių žmonių.

Tokios didelės miesto netekties jausmas buvo aplankęs tik kartą, kai Šiauliai neteko šviesios atminties Gražbylės Venclauskaitės.

Lyg kas naktį būtų iškirtęs Kaštonų alėją, kaip naktį buvo iškirsti Varpo gatvės medžiai. Net gėda garsiai sakyti: tapome miestu, kuriame naktimis pjaunami medžiai. Lyg vagys darbuotųsi. Lyg nusikaltimą slėptų tamsoje.

Taip taip, žinoma, naktį medžiai kirsti dėl saugumo. Kad ant kokio naktinio praeivio ar automobilio nenugultų kamienai. Pritariu, tikrai dėl saugumo medžiai paskersti naktį – kad miesto valdžia saugiai miegotų, o visuomenininkai medžių gynėjai nė necypteltų.

Juk valdžia jau pasimokė su Kaštonų alėja. Žmonės, pasirodo, neabejingi savo miestui ir valdžios sprendimams. Kitą kartą susirinks koks tūkstantis protestuotojų, liūdna nepasirodys.

Esu tikras, kad dėl Kaštonų alėjos Kazimieras Šavinis būtų pasiūlęs devynis kartus pamatuoti, o tik paskui, jei tikrai būtina, kirsti. Nes medžiai – kaip žmonės. Nes medžiai – ne grybai, pernakt neužauga.

Kaip dabar atrodo rekonstruota Dvaro gatvės atkarpa, kurioje buvo išpjauti medžiai, o vietoj jų pasodintos importinės „meškerės“? Gražu? Taip, stalininiai papilkėję mūrai ir net piratnamis – visame gražume. Medžiais vadinti tas pasodintas „meškeres“ – švelniai tariant – per anksti. Gal po trisdešimties metų. Jei jie apskritai užaugs, nes, o stebukle, medžius dar ir prižiūrėti reikia.

Ar centrinio parko medžiai taip pat bus išpjauti? Juk seni, dar grafų Zubovų laikais sodinti? Ko čia smulkintis. Juk geras biznis kai kuriems medžių pardavėjams, kai miestas naktimis medžius skerdžia. Kuo daugiau išskersi, priprojektuosi, tuo daugiau naujų medžių nupirkti reikės.

Gal tai ir yra atsakymas į klausimą, kodėl valdžia taip noriai, su entuziazmu leidžia skersti miesto medžius. Vis negana ir negana.

Grįžti atgal
Paveiksliukas
Aprašymas