0%

Arūno Limanto savaitės komentaras


Kokie Šiauliai buvo prieš šimtą metų? Laiku, kai Lietuva skelbė nepriklausomybę?

Pasibaigęs pasaulinis karas, Šiauliai subombarduoti, mieste – suirutė, trūksta maisto. Nesaugu.

Įstringa Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos mintis: tai buvo laikmetis, kai valdžia buvo tų, kurie turėjo didesnę kariuomenę.

Kitaip tariant – kieno revolveris tuo metu buvo didesnis.

Šiandien norisi paminėti tris pavardes žmonių, neabejotinai nusipelniusių Šiauliams. Šiandien norisi pagerbti tris vyrus, kuriems teko šiuo metu sunkiai įsivaizduojamų darbų ir atsakomybės mastas.

Taip taip, tuo noriu pasakyti, kad šiandienos politikai dažnai per daug išlepę, per daug saugūs ir per daug įsimylėję save.

Pirma pavardė, kuri pagrįstai šauna į galvą – pirmasis Šiaulių burmistras Kazimieras Venclauskis, teisininkas ir advokatas. Tais, 1918-aisiais, jis pats kuria savivaldos rinkimų įstatymą, rengia pirmuosius rinkimus mieste ir yra išrenkamas burmistru.

Reikėjo kurti ne tik Šiaulius, bet, galima sakyti, ir valstybę – dabar ir čia, Šiauliuose, nes nurodymų iš sostinės beveik jokių nebūdavo. Absoliuti savivalda. Nuo nulio.

Kita pavardė – antrasis Šiaulių burmistras Jackus Sondeckis, ekonomistas. Šiauliai vis dar gydo karo žaizdas ir kuria švietimo, sveikatos, socialinės globos sistemą.

Trečia pavardė – vaistininkas, trečiasis Šiaulių burmistras Juozas Valančius. Šiauliai modernėja, kyla nauji pastatai, jau statomi net butai su patogumais, įrengiamas vandentiekis ir kanalizacija, tvarkomos gatvės, atidaroma nauja Šiaulių turgavietė.

„Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza tą laikotarpį, ketvirtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, vadina Šiaulių aukso amžiumi. Ir dar priduria: burmistras Juozas Valančius – per mažai žinomas ir per menkai įvertintas.

Gera idėja Šiauliams – rasti tinkamą būdą pagerbti savo aukso amžiaus burmistrą Juozą Valančių.

Mums teko garbė ir atsakomybė gyventi šiuo laiku, kai minime Nepriklausomybės akto šimtmetį. Šiandien išties verta klausti, ne ką tau davė Lietuva, o ką tu davei Lietuvai. Ką davei savo gimtajam miestui? Ne ką pavogei, atėmei, išviliojai, o ką davei. Ir ši mintis būtent šiomis dienomis (ir gal tik šiomis dienomis) neskamba kaip dar vienas į blizgutį suvyniotas melas.

Šiandien, todėl šiandien, aukštyn vėliavas, trispalves – Šiauliuose, Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Visi, kam brangi Lietuva.

Šiandien mums, kaip kadaise Nepriklausomybės akto signatarams ir pirmiesiems miesto burmistrams, tenka garbė ir atsakomybė kurti Lietuvą. Taip pat ir Šiaulius.

Grįžti atgal
Paveiksliukas
Aprašymas