0%

Arūno Limanto savaitės komentaras 01 26


Sapnavau Matijošaitį. Visvaldą. Kauno merą. Buvo taip.

Einu Šiaulių centru, kai staiga prie manęs sustoja raudonas feraris su visai Lietuvai puikiai žinomu numeriu. Trys raidės. BBD. Toks numeris.

Matijošaitis? Visvaldas? Šiauliuose? Negali būti.

Ir išties: Visvaldas. Kyšteli galvą iš automobilio ir gudriai klausia: „Gerbiamasis, kur čia tie pinigų namai kvailių lauke?“.

„Bankas?“ –  paklausiu.

„Koks dar bankas?? Šiaulių savivaldybė, gerbiamasis, yra geriau už banką“, – mirkteli Visvaldas, kuris vis valdo ir vis valdo Kauną. Vardas, matyt, įpareigoja.

Kojas pakerta kaip dalgiu: kur prasideda raudonų automobilių numeriai su raidėmis BBD, ten juokai baigiasi. Puikiai suprantu, kad Visvaldui parūpo tie 15 milijonų eurų, kuriuos geroji Šiaulių miesto valdžia pernai sutaupė ir nepanaudojo mūsų, šiauliečių, labui.

„Aš saviškių neišduodu. Ir mūsų milijonų tu negausi. Patys susitvarkysim“, – vis dėlto lepteliu.

„Protingi jūs čia, matau, Šiauliuose. Tik kam jums pinigai, jei fantazijos neturit“, – vėl gudriai šypteli Visvaldas ir paspaudžia pedalą – Šiaulių savivaldybės link.

Pabundu išpiltas šalto prakaito. Atims tas BBD ar koks nors šimašius iš mūsų miesto tuos 15 milijonų. Tikrai atims. Neramu, nes ausyse nuolat skamba tolstančio Visvaldo juokas ir machinacijų meistro Ostapo Benderio frazė buvusiam bajorų vadui Kisai Vorobjaninovui: „Kisakam tau pinigai, juk tu neturi fantazijos“.

O jei rimtai, pernai Šiaulių miesto savivaldybė išties nepanaudojo ar sutaupė net 15 milijonų eurų. Milžiniška suma.

Visiškas BBD, sakysite.

Na, ką jūs, ponai, klystat.

Pacituosiu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vadovą: „Mes, administracija, apie praėjusių metų biudžeto vykdymą nekalbėsime. Pateikiame Tarybai skaičius, o ji tvirtina.“

Čia dar nieko baisaus: nenori valdžia kalbėti, tai nenori. Nes kai Šiaulių valdžia prabyla, nutyla net NATO lėktuvai Zokniuose. Geriau jau patylėtų. Susapnuoti Kauno merą Visvaldą, atvykusį į Šiaulius sutaupytų milijonų išsivežti – joks baisus sapnas, tik filmukas vaikams, palyginti su mūsų valdžios iškalba.

Glumina ir baugina tai, kad tą 15 sutaupytų ar nepanaudotų milijonų Šiaulių valdžia pristato kaip didžiulį pasiekimą, kaip iki šiol neregėtą pažangą, naują valdymo kokybę ir standartą, kaip begalinės meilės Lietuvai išraišką.

Ir aiškina mums, kad nebūtina išleisti tų sutaupytų milijonų.

Jūs teisingai supratote: taupome, veržiame diržus, bet sutaupytų pinigų išleisti nebūtina. Ir dar nuramina: nepanaudoti pinigai niekur nedingsta, nepergyvenkit, o tiesiog sugrįžta tam, kam ir priklauso – valstybei.

Fantazijos, pasakytų Ostapas Benderis, lygiai nulis. Ir jis būtų teisus.

Vėl pacituosiu Šiaulių valdžios atstovus, kurie teigia, kad jei miestas per kelių priežiūros programą grąžino pinigus, jie atiduoti kaip sutaupyti (cituoju): „Darbas atliktas, problema išspręsta. Liko pinigų, kurie priklauso valstybei.“

Pasirodo, čia, Šiauliuose, jau visos gatvės išasfaltuotos, visi žvyrkeliai, visos duobės užtaisytos? Net blizga viskas?

Fantastika.

Stebina ir neregėtas Šiaulių valdžios vyrų pasiaukojimas Lietuvai: pasirodo, VALSYTYBININKAI čia, Šiauliuose, dirba. JAU NE UŽ ŠIAULIUS, O UŽ VISĄ LIETUVĄ vyrai aria, milijonus taupo. Kaip prezidentai, ministrai ir premjerai.

Ar ne per aukštai šokam, kai savo kieme nesusitvarkom? Gal nusileiskim ant žemės ir būkim atviri: pirmiausia tie sutaupyti milijonai priklauso Šiauliams, tik mes čia, Šiauliuose, nemokam jų panaudoti.

Ir tas 15 neišleistų milijonų pirmiausia yra (gal tiksliau – buvo) skirti miestui, o ne valstybei. Ne pavogti, ne išprašyti, ne paaukoti, o teisėtai priklausantys visiems šiauliečiams. Ir skirti miesto žmonių gerovei didinti.

Dabar mums visiems norima įteigti, kad taip neatsakingai tvarkytis su miestiečių pinigais yra normalu. Net laaabai normalu.

Nenormalu. Nes jie, tie milijonai, galėjo įsilieti į miesto ekonomiką, pagerinti infrastruktūrą, sustiprinti vaikų ugdymą, padidinti socialinę apsaugą ir paslaugas. Ir taip toliau. Tik fantazijos reikia.

Taupyti – gerai, labai gerai. Dirbti darbus, vykdyti projektus ir kaskart vis sutaupyti – labai geras valdžios bruožas. Bet nenormalu nepanaudoti sutaupytų lėšų, neatlikti suplanuotų darbų. Ne tik nenormalu, bet ir nusikalstama.

Dažniausiai savivaldybių ar kitų valdžios institucijų problema – suplanuota daug darbų, o lėšų viskam neužtenka. Taip sakant – norai mūsų labai labai geri, ir mes esame pasiruošę pasiaukojančiai dirbti, tik, va, pinigų tam nėra.

O Šiauliuose viskas atvirkščiai: pinigų – sočiai, tik nerandame darbų, kuriuos norėtume nudirbti. Dairomės ir taip, dairomės ir kitaip, bet kaip nėra, kur panaudoti milijonų, taip nėra. Tiesiog rojus, o ne miestas: visi geri darbai jau padaryti…

Ir einama klystkeliais: aklo neigimo, atsišaudymo garsiais, bet tuščiais pistonais, žodžių mūšiais socialiniuose tinkluose. Net gąsdinimu sumažinti lėšas vaikų ugdymo įstaigoms, nes šios išdrįso, tik pamanykit, avansu sumokėti mokesčius už centralizuotą šildymą ar nupirko mokyklai interaktyvių lentų moksleiviams mokyti.

Ir jau apskritai į komediją panašus valdžios surengtas labdaros koncertas vaikų dienos centrui paremti. Nes jai, šiai savivaldybės įstaigai, pasirodo, trūksta pinigų, nors miesto valdžia sėdi ant pinigų maišo. Pati rėkia, pati muša. Pati labdaros koncertus organizuoja.

Reikia pripažinti: atsikalbinėti, pateikti šimtus pasiteisinimų, net pagąsdinti Šiaulių valdžios atstovai moka puikiai, dešimtukui. Tik tuo dešimtuku labai sunku, net neįmanoma, pridengti nuogą faktą – tų 15 milijonų eurų, pernai sutaupytų ar nepanaudotų.

Iš to tuščio atsišaudymo darytina liūdna išvada: niekas nieko Šiauliuose keisti neketina. Viskas čia gerai. Tik miestiečiai nieko nesupranta apie milijonus ir biudžetą.

Ir tikrai: apie biudžetą gal ir ne visi supranta, bet juk nėra jie dėl to visiški asilai. Tam ir renkame valdžią, NE ASILUS, mokame valdžiai atlyginimą, kad ji viskuo tinkamai pasirūpintų.

Ir vietoj viešųjų ryšių akcijos „Gelbėkim vaikus“, akivaizdu, reikėjo skelbti labdaros vakarėlį „Gelbėkim Šiaulių valdžią“.

Čia be ironijos, rimtai: miesto valdžiai reikia skubios, greitosios pagalbos. Pagalbos prasmingai išleisti sutaupytus pinigus.

Kritikuoti nesunku: švystelėjai kelis sakinius valdžiai į veidą, ta nuraudo, jei dar sąžinės yra ar smegeninė neužimta vien tik viešųjų ryšių triukais.

Trinktelėjai valdžiai žodžiu, kad mažai nepasirodytų.

Ir darbas atliktas?

Ne, nebepadės kritika arba vien tik kritika. Šiaulių miesto valdžiai akivaizdžiai reikia profesionalios pagalbos. Reikia vadybos, ekonomikos išmanymo – žmonių, galinčių ir mokančių skaičiuoti, planuoti, įgyvendinti.

Kaip tą padaryti, tą pagalbą suteikti?

Reikia bent jau dviejų dalykų. Pirma, kad atsirastų norinčių ir galinčių padėti tokiai Šiaulių valdžiai. Antra, Šiaulių valdžiai reikia sugebėti perlipti per tą savo BBD ir tą pagalbą priimti. Akivaizdu, kad reikia stiprinti strateginį planavimą, kurti programas ir jas įgyvendinti. Pinigų yra. Kaip šieno. Tik, va, kažkoks piktas šuo ant to šieno guli ir nei pats ėda, nei kitiems duoda.

Investuojam į miesto vaikus, į jų laisvalaikį? Investuojam. Kas trukdo?

O dabar nukenčia visi. Miestas ir visi šiauliečiai. Kasmet „sutaupoma“ vis daugiau biudžeto milijonų, kurie privalo dirbti, bet nedirba miesto žmonėms. Šiais metais miestui žadamas rekordinis, net 142 milijonų eurų biudžetas. Ar tai reiškia, kad lygiai po metų Šiaulių valdžia girsis, kad pasiekė rekordą – sutaupė kokius niekingus 25 milijonus eurų?

O jei nėra, neatsiranda profesionalių vietinių gelbėtojų (arba jų pagalba nepriimama), gal išties paprašyti kauniškio Matijošaičio apsigyventi Šiauliuose? Bent jau profilaktiškai pagąsdinti vietinius didvyrius, kad apsigyvens?

O ką, visai nebloga idėja Šiauliams.

Jei mes savo pralaimėjimus ir nesugebėjimus pateiksime kaip pažangą, kaip pergales, toli nueisime. Labai toli. Per dešimtmetį galime pasiekti ir Balbieriškio lygį. Ir nieko nuostabaus, jei Vilniuje į mūsų mylimo miesto valdžios vyrus, sugebėjusius nepanaudoti 15 milijonų, žiūrės su kreiva šypsenėle. Jei apskritai žiūrės.

To norim ateityje?

Nuoširdžiai tikiu, kad Šiauliuose to nenori niekas.

Šiąnakt vėl garantuotai sapnuosiu Matijošaitį. Jis bent žino, kaip biudžeto pinigus panaudoti. Ne tik taupyti.

Grįžti atgal
Paveiksliukas
Aprašymas